išvairėti
Look at other dictionaries:
išvairėti — 2 išvairėti tr. BŽ79,182,183, KŽ, Vad, Km, Alz, Sb, Pl nuolat barantis išvaryti, išguiti, išėsti: Uošvė žentą iš namų išvairėjo Skp. Tai velnio žmogus, niekas su juo nepabūva – visus išvairėja Kp. Išvairėsi tu visus samdinius teip kasdien… … Dictionary of the Lithuanian Language